Štai vieškeliu ateina Dievas, Iš nuovargio kaip elgeta sulinkęs. O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas Ir taip tylu, ir taip tylu aplinkui... O gal ne nuovargis, ne nuovargis jį prilenkė - Gal mano, mano žvilgsnis toks abuojas? Matau, kaip Dievas apžvelgia apylinkę Ir nė prie kelio kryžiaus nesustoja. Ir eina jis tolyn, lazda pasiramsčiuodamas, Nuo rūpesčių, nuo rūpesčių pražilęs. O gal ne nuo rūpesčiai, gal mano nuodėmės Pražildė jį, pražildė jį kaip miglos šilą? O gal ne nuovargis, ne nuovargis jį prilenkė - Gal mano, mano žvilgsnis toks abuojas? Matau, kaip Dievas apžvelgia apylinkę Ir nė prie kelio kryžiaus nesustoja. (2 k.) Štai vieškeliu ateina Dievas, Iš nuovargio kaip elgeta sulinkęs. O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas Ir taip tyku, ir taip tylu aplinkui... O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas Ir taip tylu, ir taip tylu aplinkui...